kebeldis

kebéldis sm. (1) žr. kebeldas: Atsibaladoji su savo kebeldžiais (medžiokais, klumpėmis) per visą trobą Lp. Jei pirkt, tai jau geras, o ne kokis kebeldis Švn. Dar kai geras kelias, tai ir šitu kebéldžiu (senais ratais) mažnės akmenų parvežt Ūd. Tu to kebéldžio vežimo nestumk – net ausyse spiegia Krok.